Įmonės bankrotas

įmonės bankrotas

Įmonės bankrotas – tai procesas kurio metu yra uždaromas nemokus ūkinis subjektas, nesugebantis organizuoti ekonomiškai naudingos veiklos šalies rinkoje.

Situacijoje kai įmonė yra visiškai nemoki ir nebegali atlikti savo įsipareigojimų darbuotojams, užsakovams ar tiekėjams, jos vadovas privalo užtikrinti tvarkingą, pilną įmonės uždarymo procesą. Norint, jog viskas įvyktų kuo sklandžiau, būtina žinoti kokiu principu vyksta šis procesas, tam, kad viskas kuo greičiau užsibaigtų.

Daugeliui žmonių atrodo, jog ši procedūra – labai varginantis ir ilgas darbas, tačiau tai nėra tiesa. Žinant kokiu principu viskas bus vykdoma ir atliekant savo pareigas, galima be jokio didesnio vargo uždaryti nemokų juridinį subjektą.

Šiame straipsnyje – apie įmonės bankroto procesą plačiau.

Kaip vyksta įmonės bankrotas?

Įmonės bankrotas yra keleto pagrindinių žingsnių procesas. Reikalingų atlikti bylos darbų tvarka yra tokia:

Įspėjimas dėl banktro bylos iškėlimo – atitinkamos institucijos yra įspėjamos bent jau prieš 30 dienų apie planuojamą bankrotą.
Bylos pateikimas teismo institucijoms – po įspėjamojo pranešimo, pateikiamas pareiškimas/prašymas teismui svarstyti bankroto bylos iškėlimą.
Teismo nutartis – teismo institucija privalo pateikti atsakymą, gali ar negali būti keliama bankroto byla įmonei. Teismas sprendimą turi priimti per 1-2 mėnesių laikotarpį.
Sprendimo įsigaliojimas – priimtas sprendimas įsigalioja po 10 dienų nuo teismo nuosprendžio.
Pranešimas kreditoriams – dar per 30-45 dienų laikotarpį apie bankroto procesą yra informuojami įmonės kreditoriai.
Sprendimas dėl įmonės pabaigos – kuomet teismas įmonę paskelbia bankrutavusia ir likviduojama, valdyba priima sprendimą galutinai uždaryti įmonę.
Išregistravimas – įmonė yra išregistruojama iš juridinių asmenų sąrašo paskutiniame žingsnyje.

Kokia yra įmonės vadovo atsakomybė uždarant įmonę?

Įmonės vadovo pareigas užimančiam asmeniui ar asmenims tenka daugiausiai darbo ir atsakomybės.

Visas procesas yra itin atidžiai stebimas atitinkamų valdžios institucijų, įmonės valdymo organų elgsena, atliekamas tyrimas ar bankrotas yra vykdomas visiškai legaliai ir niekas nėra slepiama.Kilus kokiems neaiškumams ar laiku nepriėmus sprendimo tam tikrame žingsnyje, už įmonę pilnai atsako jos vadovybė.

Respublikos bankroto įstatyme yra numatyta, jog bankrutuojančios įmonės vadovas privalo padengti visą žalą kuriuos kreditoriai patyrė vadovybei nespėjus pateikti teismui pranešimo/prašymo dėl bankroto bylos kėlimo laiku.

Svarbu pabrėžti, jog ir patys kreditoriai turi teisę pateikti prašymą teismui dėl bankroto kėlimo savo pareigų negalinčiai vykdyti įmonei, tačiau bet kokiu atveju, uždaromos įmonės vadovas turi informuoti teismą. To nepadarius, toks poelgis yra laikomas kaip įstatymus pažeidžiančiu, o delsimas yra skaitomas kaip žala kreditoriams.

Tyčinis bankrotas

Kitas dalykas už kurį bankrutuojančios įmonės vadovas privalo atsakyti – tyčinis bankrotas. Jei vadovas sudaro naujas sutartis ir įvairius sandorius puikiai žinodamas, jog įmonė negalės įvykdyti savo pareigų, tai yra traktuojamas kaip nusižengimas už kurį turi būti ne tik atlyginama žala, tačiau pats vadovas gali būti patrauktas ir civilinėn atsakomybėn.

Jei teismas nustato, jog valdantysis nevykdė savo įstatymais apibrėžtų pareigų – nepateikė pareiškimo dėl bankroto teismui, neperdavė reikalingų dokumentų atitinkamoms institucijoms, slėpė informaciją ar kitokiais būdais trukdė bankroto proceso vykdymui – jam gali būti taikomos sankcijos.

Įstatymiškai jos gali būti – 3-5 metus draudžiama eiti valdančiojo asmens pareigas ar būti kito valdymo organo nariu.

Tam, kad išvengti bet kokių neigiamų pasėkmių bei kuo sklandžiau įvykdyti bankroto procesą, geriausia žinoma būtų viską atlikti skaidriai ir sąžiningai: atsiskaityti su kreditoriais, sekti teismo nurodymais bei bendradarbiauti su atitinkamomis institucijomis.

Kokios garantijos galioja darbuotojams bankroto atveju?

Darbuotojų garantijas ir jų situaciją pagrinde lemia LR įmonių bankroto bei garantinio fondo įstatymai, o DK galioja tik tiek, kiek neapbrėžia minėti įstatymai.

Pastarajame dokumente nurodyta, jog pradėjus įmonės bankroto procedūrą, darbo sutartis yra nutraukiama pagal įstatymuose numatytus nuostatus. Bankroto įstatymas, tuo tarpu, numato, jog už įmonės bankrotą atsakingas asmuo (administratorius) per 3 dienų laikotarpį po teismo tvarka priimto sprendimo dėl bankroto privalo raštu informuoti visus įmonės darbuotojus ir po 15 dienų po šio įspėjimo darbo sutartys yra pilnai nutraukiamos.

Apart pačių darbuotojų, įmonės bankroto administratorius taip pat privalo šias šalis/institucijas:

Darbuotojo atstovus
Teritorinę darbo biržą
Savivaldybės institucijas

Socialinės darbuotojų garantijos

LR bankroto įstatyme yra numatyta, jog dėl įmonės bankroto atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokama dviejų jo vidutinių atlyginimų dydžio išeitinė kompensacija. Kitos išmokos (pvz.:pinigai už nepanaudotas atostogas) šio įstatymo nėra apibrėžiamos, todėl geriau vadovautis DK įstatais pagal tai kaip juos galima gauti.

Verta pabrėžti, jog bankroto metu darbuotojų reikalavimai visuomet yra keliamas kaip didžiausias prioritetas: ar tai būtų reikalavimai atlyginti žalą už traumą patirtą darbo metu, sužalojimus ar susirgimus, visa tai yra siekiama sutvarkyti kaip įmanoma anksčiau.

Kitas dalykas, nors galioja ne visuomet, tai – terminuotos darbo sutartys. Jei iki bankroto proceso pabaigos įmonei yra būtini darbuotojai, tam, kad būtų galima vykdyti savo pareigas, gali būti sudaromos trumpalaikės darbo sutartys su numatytu darbuotojų skaičiumi, tam, kad neatleisti jų iš karto.

Žinoma, būna atvejų kuomet įmonė yra visiškai nemoki ir neturi savo lėšų atsiskaityti su darbuotojais. Tokiu atveju kompensacijas darbuotojams užtikrina Lietuvos Respublikos Garantinis fondas.

Jo įstatymas numato, jog lėšos yra išmokamos visiems esamiems ar buvusiems bankrutuojančios įmonės darbuotojams kuriems ji yra skolinga, jei jų sutartis buvo sudaryta iki teismo nutarties iškelti bankroto byla įsigaliojimo dienos.

Tai galioja net ir tiems darbuotojams kurie įmonėje nedirbo visą laiką, buvo sudarę terminuotą ar laikiną darbo sutartį. Taigi, būdų atgauti savo pinigus tikrai yra.

Garantinis fondas išmoka šias išmokas:

Skolingą darbuotojui darbo užmokestį – darbuotojams yra išmokama bent jau dalis skolingų pinigų už darbą, tačiau ne didesnė nei gauta už paskutiniuosius tris mėnesius. Pagal įstatymą, maksimalus žmogui išmokamos sumos dydis yra trys minimalios algos. Pagal tai kiek jums valstybė išmokėti gali, kiek jums priklauso pinigų.
Kompensacija už atostogas – jei nespėjote ar neturėjote galimybės išnaudoti jums priklausančios kompensacijos už atostogas, galite kreiptis į Garantinį fondą. Pagal Vyriausybės numatytus normatyvus jums priklausys bent dalis atostoginių pinigų.
Išeitinė kompensacija – kaip jau minėjome, bankroto atveju yra išmokama ir išeitinė kompensacija darbuotojams. Jos išmokėjimo principus taip pat nustato Vyriausybė.
Atlyginimai už traumas darbo metu – Garantinio fondo lešos taip pat gali padengti jums priklausančias išmokas už susirgimus, nelaimingus atsikimus ir kito tipo traumas patirtas darbe, jei tokia prievolė turėjo tekti darbdaviui o ne valstybei.
Užmokestis už prastovą – jei kada įmonės darbo metu buvo paskelbta dalinė arba pilna prastova, jums taip pat priklauso tam tikra išmoka. Čia ją vėl gi, ją nustato Vyriausybė. Tai ypač yra aktualu dabartiniu metu kuomet Lietuvoje vis dar galioja karantinas. Darbdaviui nesugebant mokėti algos prastovos metu, galima kreiptis į fondą atitinkamai kompensacijai gauti

Pabaigai

Aptarėme įmonės bankroto temą. Norint visas procesas įvyktų sklandžiai, būtina laikytis formalių reikalavimų ir vykdyti savo pareigas bankrutuojančios įmonės vadovui. Darbuotojai taip pat turėti „nenuleisti” galvos, kadangi yra papildomų galimybių atgauti savo pinigus, net ir dirbus bankrutavusioje įmonėje.