Gyventojų pajamų mokestis (GPM) yra vienas svarbiausių Lietuvos biudžetą papildančių mokesčių. Juo apmokestinamos įvairios gyventojų pajamų rūšys – nuo atlyginimo iki individualios veiklos uždarbio. Kadangi mokesčių sistema dažnai kelia klausimų, šiame straipsnyje kartu su Wisedocs paaiškinsime, kas yra GPM, kokie tarifai galioja, kam jis privalomas ir kaip atliekamas deklaravimas.
Trumpai tariant, GPM – tai mokestis, kurį kiekvienas gyventojas moka nuo savo uždirbtų ar gautų pajamų. Šis mokestis padeda finansuoti valstybės funkcijas: sveikatos priežiūrą, pensijas, švietimo sistemą ir kitas viešąsias paslaugas. Kitaip tariant, GPM yra visų mūsų indėlis į bendrą valstybės biudžetą.
Šis mokestis taikomas daugeliui pajamų rūšių, tarp jų:
Kiekviena pajamų rūšis gali būti apmokestinama skirtingu tarifu, todėl svarbu žinoti, kaip jie skaičiuojami.
Lietuvoje nustatyti keli GPM tarifai, kurie priklauso nuo pajamų šaltinio ir dydžio:
VDU – tai vidutinis šalies darbo užmokestis, kuris kasmet nustatomas ir yra svarbus apskaičiuojant, nuo kokios sumos taikomas didesnis tarifas.
Įstatyme numatyti atvejai, kai tam tikros pajamos nėra apmokestinamos. Pavyzdžiui:
Tokios išimtys padeda užtikrinti, kad gyventojams nereikėtų mokėti mokesčio už socialiai jautrias ar specifines pajamas.
Labai svarbu suprasti, kad GPM moka ne tik nuolatiniai Lietuvos gyventojai, bet ir tie, kurie gauna pajamų Lietuvoje, net jeigu gyvena užsienyje.
Tokiais atvejais gali būti taikomos tarptautinės dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys, kad gyventojas nebūtų apmokestintas dvigubai – tiek Lietuvoje, tiek kitoje šalyje.
Vienas svarbiausių terminų, susijusių su GPM, yra NPD – neapmokestinamasis pajamų dydis. Tai suma, kuri nėra apmokestinama. Kuo mažesnis žmogaus atlyginimas, tuo didesnis taikomas NPD. Kai atlyginimas didėja, NPD palaipsniui mažėja ir galiausiai visai nebetaikomas.
Pavyzdžiui, jei darbuotojas uždirba minimalų atlyginimą, jam taikomas didžiausias NPD, o tai reiškia mažesnį mokestį. Uždirbant gerokai daugiau nei vidutinį atlyginimą, NPD nebetaikomas ir visas uždarbis apmokestinamas pilnai.
Metinė gyventojų pajamų deklaracija turi būti pateikta iki gegužės 1 d. už praėjusius kalendorinius metus. Tai daroma per VMI elektroninę sistemą. Pats mokestis taip pat sumokamas iki tos pačios datos.
Privalomai deklaruoti reikia, jei gaunamos pajamos iš:
Jeigu asmuo gavo tik darbo užmokestį, dažniausiai papildomai nieko daryti nereikia – darbdavys mokesčius išskaičiuoja ir sumoka už darbuotoją.
Tarkime, žmogus per mėnesį uždirba 1 200 eurų „ant popieriaus“. 2025 m. NPD šiai sumai galėtų siekti apie 600 eurų. Vadinasi, apmokestinama dalis – 600 eurų. Nuo šios sumos taikomas 20 % tarifas, tad GPM sudaro 120 eurų. Kuo atlyginimas didesnis, tuo NPD mažesnis ir mokėtinas mokestis didėja.
Jeigu deklaracija nepateikiama laiku ar mokestis nesumokamas, taikomi delspinigiai bei baudos. Delspinigiai skaičiuojami už kiekvieną pradelstą dieną. Todėl svarbu nepalikti deklaravimo paskutinei minutei ir pasitikrinti VMI sistemoje, ar viskas atlikta tvarkingai.
Gyventojų pajamų mokestis yra neatsiejama kiekvieno dirbančio ar pajamas gaunančio asmens pareiga. Nors tarifai ir taisyklės gali atrodyti sudėtingi, supratus pagrindinius principus – nuo kokių pajamų mokama, kokie tarifai galioja, kada taikomas NPD – mokesčių deklaravimas tampa aiškesnis ir paprastesnis. Tinkamai planuojant galima ne tik išvengti klaidų, bet ir pasinaudoti lengvatomis, kurios sumažina galutinę mokėtiną sumą.