2011 metais Lietuvos teismų sistema vykdė įvairius viešuosius pirkimus, siekdama užtikrinti efektyvų teismų darbą, modernizuoti infrastruktūrą ir gerinti teikiamų paslaugų kokybę. Nacionalinė teismų administracija (NTA) skelbė viešųjų pirkimų planus ir ataskaitas, kuriose detalizuojami planuojami ir įvykdyti pirkimai.

Pagrindinės pirkimų sritys 2011 metais:

1. Infrastruktūros priežiūra ir plėtra:
   • Teismų pastatų renovacija ir remontas;
   • Techninės įrangos įsigijimas ir atnaujinimas;
   • Energijos taupymo priemonių diegimas.
2. Informacinių technologijų sprendimai:
   • Teismų informacinės sistemos (LITEKO) tobulinimas;
   • Kompiuterinės ir biuro technikos pirkimas;
   • Programinės įrangos licencijų įsigijimas.
3. Teismų veiklos gerinimo priemonės:
   • Dokumentų valdymo sistemų diegimas;
   • Mokymų ir seminarų organizavimas teisėjams bei personalui;
   • Vertimo ir teisinės konsultacijos paslaugos.
4. Administracinės paslaugos:
   • Biuro reikmenų ir baldų pirkimas;
   • Transporto priemonių nuoma ar įsigijimas;
   • Saugos ir valymo paslaugų užsakymas.

Panevėžio apygardos teismas savo interneto svetainėje yra paskelbęs 2011 metų viešųjų pirkimų planą, kuriame detalizuojami planuojami pirkimai ir jų vertės. Šaltinis https://pat.teismas.lt/administracine-informacija/viesieji-pirkimai/viesuju-pirkimu-planai/961

Lentelė

Pilnas dokumentas:  Viesuju pirkimu planas 2011 metams

Norint gauti išsamesnę informaciją apie 2011 metų teismų sistemos viešuosius pirkimus, rekomenduojama peržiūrėti Nacionalinės teismų administracijos skelbiamas ataskaitas ir planus

Kas yra viešieji pirkimai

Viešieji pirkimai – tai procesas, kuriuo viešosios institucijos (valstybės institucijos, savivaldybės, valstybinės įmonės) įsigyja prekes, paslaugas ar darbus iš tiekėjų. Šis procesas reglamentuojamas teisės aktais, siekiant užtikrinti efektyvų viešųjų lėšų naudojimą, skaidrumą ir konkurenciją tarp tiekėjų.

Pagrindiniai viešųjų pirkimų tikslai:

1. Efektyvus lėšų naudojimas – užtikrinti, kad už viešąsias lėšas būtų įsigytos tinkamos kokybės prekės, paslaugos ar darbai už geriausią kainą.
2. Skaidrumas – procesai turi būti vieši, aiškūs ir atitikti teisės aktų reikalavimus.
3. Konkurencijos užtikrinimas – visiems tiekėjams suteikiama vienoda galimybė dalyvauti pirkimuose.
4. Nesąžiningos praktikos prevencija – užkertamas kelias korupcijai ir favoritizmui.

Viešųjų pirkimų etapai:

1. Poreikio nustatymas – institucija įvertina, kokių prekių, paslaugų ar darbų reikia.
2. Pirkimo būdo pasirinkimas – parenkamas pirkimo metodas, pavyzdžiui:
   • Atviras konkursas,
   • Ribotas konkursas,
   • Derybos su tiekėjais,
   • Pirkimas apklausos būdu.
3. Pirkimo sąlygų parengimas – nustatomi reikalavimai tiekėjams, vertinimo kriterijai.
4. Pasiūlymų teikimas ir vertinimas – tiekėjai teikia pasiūlymus, kurie vertinami pagal nustatytus kriterijus.
5. Sutarties sudarymas – su laimėtoju pasirašoma sutartis.

Viešųjų pirkimų reguliavimas Lietuvoje

Lietuvoje viešuosius pirkimus reglamentuoja:

• Viešųjų pirkimų įstatymas (VPĮ);
• ES direktyvos, jei pirkimai susiję su tarptautiniais projektais;
• Nacionalinės teismų praktikos gairės.

Viešųjų pirkimų priežiūrą atlieka Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), kuri užtikrina, kad procesas būtų teisėtas ir skaidrus.

Viešųjų pirkimų procedūros tobulinimas

Viešųjų pirkimų procedūros tobulinimas teismui gali padidinti efektyvumą, skaidrumą ir sumažinti riziką. Štai pagrindiniai žingsniai, kaip pagerinti viešųjų pirkimų procesą:

1. Aiškesnis poreikių planavimas

• Reguliari analizė: Peržiūrėti ankstesnius pirkimus ir jų rezultatus, kad būtų geriau suplanuoti būsimi poreikiai.
• Ilgalaikis planavimas: Parengti ne tik metinius, bet ir kelių metų pirkimų planus, siekiant sudaryti ilgalaikes sutartis su tiekėjais.
• Skaitmeninių įrankių naudojimas: Naudoti analitines sistemas, kurios padėtų nustatyti tiksliausius poreikius.

2. Tikslesni reikalavimai tiekėjams

• Standartizuoti reikalavimus: Aiškiai apibrėžti technines specifikacijas, kad būtų išvengta dviprasmybių.
• Kokybės užtikrinimas: Reikalauti ne tik mažiausios kainos, bet ir garantijų dėl kokybės.
• Inovatyvių sprendimų skatinimas: Atverti galimybes pasiūlyti naujoviškas paslaugas ar produktus.

3. Konkurencijos skatinimas

• Platesnis informacijos viešinimas: Užtikrinti, kad informacija apie pirkimus pasiektų kuo daugiau tiekėjų.
• Didesnių pirkimų skaidymas: Skirstyti pirkimus į mažesnes dalis, kad dalyvauti galėtų mažos ir vidutinės įmonės.

4. Skaidrumo užtikrinimas

• Elektroninės viešųjų pirkimų sistemos naudojimas: Visi pirkimai turėtų būti vykdomi per elektroninę sistemą, užtikrinančią dokumentacijos aiškumą ir prieinamumą.
• Trečiųjų šalių priežiūra: Įtraukti nepriklausomas institucijas, kurios stebėtų procedūrų teisėtumą.
• Automatizuotas procesas: Naudoti skaitmenines platformas, kad sumažėtų žmogiškosios klaidos tikimybė.

5. Pirkimo rezultatų stebėsena

• Rodiklių nustatymas: Sukurti kokybės rodiklius, pagal kuriuos būtų vertinami pirkimo rezultatai.
• Sutarties vykdymo priežiūra: Stebėti, kaip tiekėjai vykdo sutartis, kad būtų išvengta nuokrypių nuo sutartų sąlygų.
• Grįžtamojo ryšio mechanizmai: Teisėjai ir darbuotojai turėtų galimybę įvertinti paslaugų ar prekių kokybę.

6. Personalo mokymai

• Mokymų programos: Organizuoti specialius viešųjų pirkimų mokymus atsakingiems darbuotojams, pabrėžiant teisės aktų pakeitimus ir geriausią praktiką.
• Įtraukti naujas sritis: Mokyti, kaip įvertinti tiekėjų reputaciją, inovacijų galimybes ar ilgaamžiškumą.

7. Teisinio reguliavimo tobulinimas

• Lankstesni reikalavimai: Mažinti biurokratiją mažos vertės pirkimuose.
• Centralizacija: Kai kuriuos standartinius pirkimus (pvz., biuro reikmenų, įrangos) organizuoti centralizuotai.